DUMBLYNĖ

      Dumblynės salos radimvietės istorija siekia 1976 m., kuomet vietos gyventojas Alfonsas Šimonėlis į Lietuvos Nacionalinį muziejų pristatė šioje saloje rastus dirbinius (gintaro ir mėlyno stiklo karolių, metalinių plokštelių, daugybę įvijų), datuojamus maždaug X-XII a. po Kr.
      Tais pat metais buvo bandyta išsiaiškinti situaciją nuvykus į vietą. Iškastas 9 m2 plotas, aptikta dar keletas radinių, tačiau radimvietės pobūdis nepaaiškėjo, o apie kasinėjimus tikslesnių duomenų neliko.
      Paieškos atnaujintos XX a. paskutiniame dešimtmetyje. 1996-2000 m. Dumblynės saloje ištirta 348 m2. Tyrimų metu ne tik nustatyta ir ištirta metalinių papuošalų vieta, bet ir aptikta keliasluoksnė gyvenvietė.

Salos gyvenvietė

       Tyrimų metu saloje aptiktas iki 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis. Radiniai byloja, jog saloje buvo gyventa jau neolito laikotarpiu. Ankstyviausiais buvo maždaug 0,2 m storio neolito pabaigos - žalvario amžiaus pradžios sluoksnis su titnaginiais radiniais ir augalinėmis priemaišomis liesinta tekstiline keramika.                                                                     
       Po maždaug tūkstantmečio pertraukos, saloje vėl buvo apsigyventa pirmaisiais m.e. amžiais. Šiam laikotarpiui priskirtinas juodas 0,2-0,4 m storio sluoksnis, aptiktas visoje žvalgytoje salos R dalyje. Tyrimų metu rasta keletas židinių, namo sienos žymės. Romėniško periodo gyvenvietės dirbinių tarpe paminėtini verpstukai, audimo staklių svarelis, molinis karolis, yla, tigliai, gargažės. Apskaičiavus 1997-1999 m. tyrinėjimų ataskaitose suinventorintos šio laikotarpio keramikos (~800 vnt.) tipų santykį paaiškėjo, jog daugumą sudarė keramika lygiu paviršiumi (39%), brūkšniuotos buvo 21%, grublėtos 7%. Toks keramikos tipų pobūdis ir santykis būdingas Brūkšniuotos keramikos kultūrai jos nykimo etapu, maždaug I-III a. po Kr.       Saloje aptikta ir vėlyvesnio laikotarpio pėdsakų: I t. po Kr. 2 pusei būdingos grublėtos ir gnaibytos keramikos lizdų, metalinių dirbinėlių

Tyrimų Dumblynės saloje situacija ir radiniai.

Vėlyvojo geležies amžiaus radimvietė saloje

      Tyrinėjimų metu lokalizuota 1976 m. į muziejų pristatytų metalinių X-XII a. papuošalų radimvietė. Pasirodo, jog jie buvo aptikti visai netoli kranto, maždaug 20 m nuo salos ŠR krante esančios senos plausto prieplaukos, maždaug 0,5 m gylyje. Kaip teigė radėjai, daiktai buvo suvynioti į audinį. 1996-2000 m. tyrimų dėka ši kolekcija gerokai praturtinta dar maždaug keliais šimtais metalinių dirbinėlių ir jų fragmentų, daugiausiai grandelių, įvijų, karolių, kelių žvangučių, plokštelių. Dirbiniai buvo pasklidę maždaug 10x10 m plote. Ši kolekcija vertintina ne kaip gyvenvietės dalis, bet atskiras kompleksas. Tačiau radimvietės pobūdį įvardinti sudėtinga. Kartais jie priskiriami vienam moters kapui, kartais teigiama, jog tai – amatininko lobis. Radinių kolekciją sudaro išimtinai galvos ir kaklo papuošimų detalės. Nėra tam laikotarpiui būdingų apyrankių, antkaklių ir kitų papuošimų. Todėl kapo versiją, bent jau kol kas, tenka atmesti. Labiau tikėtinas lobio ar net aukos variantas.

Kapinyno/pilkapyno vieta

      1996 m. Dumblynės kaimo gyventojas P.Drebulė perdavė Dumblynės salos gyvenvietę tyrinėjusiai ekspedicijai pentinį siauraašmenį kirvį, aptiktą ariant lauką prie Dumblynės kaimo Kibirkščio vienkiemio. Geležinis 20 cm ilgio kirvis su 7,4 cm pločio ašmenimis šiuo metu saugomas Lietuvos Nacionaliniame Muziejuje. Tokie kirviai paprastai aptinkami VII-IX a. sėlių ir latgalių kapuose. Regis, Dumblynės kaime būta to meto pilkapių arba kapinynas.
      Radėjo nurodytoje vietoje buvo iškasta 2x4 m dydžio perkasa. Jokių radinių nerasta.
      2006 m. vėl buvo aplankyta Dumblynės vietovė. Žvalgymų metu naudojant metalo detektorių aptikta diržo sagtis. Sagtis rasta dirvonuojančiame lauke, 10 m į ŠV nuo keliuko vedančio į Kibirkščio sodybą, į R-PR nuo dirvonuojančiame lauke augančių kelių didelių medžių, į PV nuo prie keliuko stovinčio dviaukščio pastato ir šalio jo esančios akmeninės tvoros, 50 m į PV (matuojant keliuku) nuo prie šios tvoros įkasto nedidelio medinio kryželio.