Urbanistiniuose draustiniuose saugomos urbanistiniu požiūriu išsiskiriančios istorinės miestų dalys, miesteliai, vietovės, kuriuose yra architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų.

Sartų regioniniame parke yra vienas urbanistinis draustinis:

Dusetų — 35,1 ha.

Dusetų urbanistinis draustinis:

Dusetų urbanistinio draustinio tikslas — išsaugoti Dusetų miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą (-us), jame esančius kultūros paveldo objektus, jų aplinką ir tradicinę architektūrinę išraišką.

Z. Jonikos nuotrauka Dusetos

Z. Jonikos nuotrauka Dusetos

Dusetos didžiausias Sartų regioniniame parke esantis miestas. Mieste gyvena apie 700 žmonių. Miesto vardas — hidroniminis, kildinamas nuo Dusetos upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas Šventosios aukštupys). Dusetos minimos nuo 1519 m. Manoma, kad Dusetos išaugo iš Didžiadvario kaimo, kuris priklausė Radvilų dvarui. Miesteliu Dusetos vadinamos nuo XVI a. pradžios, nuo 1686 m. vadinamos miestu.

Miesto planas radialinis: pastatai stovi palei gatves, kurios sueina į išplėstos gatvės pavidalo aikštę. Mieste stovi 1888 m. pastatyta Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia su išlikusia 1744 m. pastatyta barokinio stiliaus varpine. 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, kuris 1952 m. buvo nugriautas, vėliau, 1990 m. atstatytas. Yra paminklai kraštiečiams poetui Pauliui Širviui, kalbininkui Kazimierui Būgai. Nuo 1995 m. veikia Dusetų dailės galerija.

Dusetos garsėja ir čia kiekvienų metų Vasario mėnesio pirmą šeštadienį vykstančiomis tradicinėmis Sartų žirgų ristūnų lenktynėmis. Lenktynės prasidėjo XIX a. pradžioje. Nuo 1905 m. jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Iki 1996 metų lenktynės vyko ant Sartų ežero ledo, dabar jos vykta hipodrome po atviru dangumi, ant bėgimo tako išlietu ledu.

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia

Nepriklausomybės paminklas