Specialiai upinėms žuvėdroms įrengtuose plaustuose Sartų ežere ties Dusetomis noriai kūrėsi žuvėdros. Džiaugtis iš tiesų buvo kuo.  Iki birželio vidurio keturiuose plaustuose perėjo net 120 porų šių paukščių. Viename kvadratiniame metre tilpo 3 ar net 4 lizdai! Vidutiniškai viename lizde žuvėdros perėjo po 3 kiaušinius, bet pasitaikė dėčių ir su 5 kiaušiniais. Taigi, įpusėjus vasarai iš kolonijos po pasaulį galėjo pasklisti nemažas būrys jaunųjų žuvėdrų. Tačiau jau nuo gegužės pabaigos neramino naujienos iš Žuvinto apie rudagalvių kirų koloniją nusiaubusį paukščių gripą. Deja, nors ir vėliau, bet ši liga  pasiekė  ir Sartus. Kaip ir kitose Lietuvos vietose paukščių gripas pirmiausia atkeliavo į rudagalvių kirų koloniją. Paprastai šių paukščių kaimynystė yra naudinga upinėms žuvėdroms, nes sustiprina gynybą nuo plėšrūnų, tačiau ne tuomet kai plinta ligos. Pirmosios negyvos žuvėdros  plaustuose pastebėtos birželio viduryje ir per keletą dienų žuvo didžioji dalis kolonijos paukščių. Taip pat žuvo apleisti jaunikliai ir dėtys.

Bet pražuvo ne visi paukščiai. Nežinia, ar kai kurios žuvėdros sugebėjo neužsikrėsti, ar buvo atsparios gripui. Taip pat tikėtina, kad kolonija pasipildė ir naujais paukščiais.  Praėjus 10 dienų nuo užfiksuotos ligos naujai žuvusių žuvėdrų plaustuose nebebuvo stebėta, registruotos bent dvidešimties porų naujos arba toliau perimos dėtys.  O bent vienas žuvėdrų jauniklis tikrai išgyveno ir patį siautusios ligos piką, tikėtina, kad užaugo ir laimingai pakilo pirmam skrydžiui. Jauniklius iš viso užaugino bent 10 porų. Jų balsus buvo galima girdėti iki pat rugpjūčio pabaigos. Taigi ne viskas prarasta - kitais metais žuvėdros ir vėl sugrįš!

Paukščių gripas

                                              Užaugę žuvėdrų jaunikliai