KODĖL KAMANĖS LIEŽUVIS PLAUKUOTAS? Print option in slimbox / lytebox? (info)
Penktadienis, 2018 Gegužės 04 13:59

Ar kada pagalvojote, kaip  būtų nuostabu turėti ilgą plaukuotą liežuvį, tokį pat kaip kamanės? Tik pamanyk, su tokiu liežuviu galėtum sėdėti kambaryje ant sofos ir laižyti ledus esančius šaldytuve! Na, kas mums atrodo keistoka, kamanei — normalu. Kamanės liežuvis beveik tokio pat ilgio kaip jos pačios kūnas ir apaugęs tankiais šereliais. Šis unikalus prisitaikymas padeda vabzdžiui pasiekti giliai žiede esantį nektaro lašelį — tai pagrindinis kamanės maistas.

Apie plaukuotą kamanės liežuvį ir paslaptingą, bei pavojų kupiną vabzdžio gyvenimą plačiai sužinojo 365 mokiniai iš devynių mokyklų, kurias aplankė  Sartų ir Gražutės regioninių parkų darbuotojai su nuotaikinga  dūzgiančia edukacine programa „Ką manė  — KAMANĖ?“. Tai programa skirta ne tik paminėti Žemės dieną, bet ir supažindinti moksleivius su pirmaisiais pavasarį pasirodančiais vabzdžiais — kamanėmis. Salako, Dūkšto, Visagino, Zarasų, Dusetų, Jūžintų, Magučių ir Antazavės mokyklų mokiniai pagamino ir įrengė per 70 kamanių namelių. Tikrai taip, Jūs perskaitėte teisingai — 70 kamanių namelių!

Kaip žinoma, Lietuvoje gyvena 24 kamanių rūšys, kurių dauguma įsikuria apleistuose pelių lizduose. Daugeliui mūsų ankstyvą pavasarį teko matyti pažeme dūzgiančią kamanę, atidžiai tikrinančią dirvos paviršiuje esančius plyšelius. Tai  kamanė karalienė, pasisotinusi blindžių, šalpusnių ir kitų pirmųjų pavasarį žydinčių augalų nektaru, ieško tinkamos vietos būsimai kamanių kartai. Kiekvienas gamtos mylėtojas gali palengvinti šį darbą kamanei ir savo namo kieme įrengti kamanių namelį. Medaus iš kamanių neprikopinėsite, nes kamanės, skirtingai nei bitės, nekaupia didelių medaus atsargų. O kam? Juk rudenį, nužydėjus nektaringiems augalams, senoji kamanė karalienė, patinėliai ir darbininkės žūvą, o naujoji, užauginta ir apvaisinta kamanių karalienių karta užmiega žiemos miegu dirvos plyšiuose, lapų krūvose.

Kamanės labai reikšmingos gamtai ir žmonėms. Jos, rinkdamos augalų nektarą ir žiedadulkes, apdulkina žydinčius augalus. Tik apdulkinti augalai subrandina sėklas ir sunokina vaisius, o kas nenorėtų didesnio braškių ar pomidorų derliaus? Mokslininkai teigia, kad kamanės būdamos gerokai stambesnės už bites (pavyzdžiui, kai kurių rūšių kamanių kūnas siekia beveik 3  cm), yra net tris kartus darbštesnės — Kamanės vertingos ir dėl to, kad gali lankyti žiedus esant daug žemesnei temperatūrai negu naminės bitės. Jos jau gana aktyvios, kai yra 12 laipsnių temperatūra, tačiau gali skraidyti ir esant 6 laipsnių temperatūrai. Be to, jų darbo diena daug ilgesnė, ryte jos pradeda skraidyti rasai dar nenukritus ir baigia saulei nusileidus. Kamanių kūnas apaugęs ilgais tankiais plaukais, savotiškais kailinukais, kurie apsaugo vabzdžio kūną nuo šalčio ir  drėgmės. Dėl šios ypatybės kamanės lanko augalų žiedus net esant lietingam vėsiam orui.

Plaukelių spalva, jų išsidėstymu sukuriamas spalvinis piešinys ant kamanių kūno yra svarbus rūšinis požymis. Pačios dažniausios kamanės yra sodinė (Bombus hortorum),  šilinė (B. lucorum),  žeminė (B. trerrestris), rudoji (B. pascourum), samaninė (B. Muscourum) ir akmeninė (B. lapidarius). Kitų rūšių kamanės retos ir jas galime pamatyti tik natūraliose vietovės.

Kamanės, kaip ir kiti bitiniai vabzdžiai, turi įvairių priešų. Mokslininkai teigia, kad tarp vabzdžių parazituojančių kamanes yra labai artimos kamanių giminaitės — gegutkamanės. Mūsų šalyje žinomos net 7 gegutkamanių rūšys, kurios savo išvaizda ir kailinėlių raštu labai panašios į tas kamanes, kuriomis naudojasi giminei pratęsti. Pavasarį gegutkamanės pradeda skraidyti 2-3 savaitėmis vėliau nei jų šeimininkės — tikrosios kamanės. Gegutkamanės, suradusios kamanių lizdus, dažnai nugelia tikrąją lizdo šeimininkę ir pradeda dėti kiaušinėlius. Tikrosios kamanės darbininkės neatpažinusios įsibrovėlių rūpinasi ir globoja gegutkamanių palikuonimis.

Kad ir kiek gegutkamnės parazituotų tikrąsias kamanes, tačiau grėsmingiausiu kamanių priešu tapo žmogus ūkinė veikla. Ypač kamanėms pavojinga intensyvi žemdirbystė, chemikalų naudojimas, mažėjanti augalijos įvairovė. Yra žinoma, kad tose šalyse, kuriose ypač gerai išvystytas žemės ūkis, kamanės tapo retenybe arba visai išnyko. Na, o Sartų ir Gražutės regioninių parkų apylinkėse, kamanės džiaugsmingai dūzgia radusios naujus mokinių pagamintus namučius!

Kaip įrengti kamanei namelį? Skaitykite čia: https://hartley-botanic.co.uk/magazine/diy-bumble-bee-nest/


Akimirkos iš edukacinės programos „Ką manė — KAMANĖ?“

kamane2kamane3kamane4
kamane5kamane6

 


© Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Vytauto g. 5, Dusetos, LT-32309 Zarasų r., tel. (8–385) 56849, el. paštas sartai@grazute.lt, kodas 188738178. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.