AUSUOTASIS KRAGAS – PARKO VIZITINĖ KORTELĖ!

AUSUOTASIS KRAGAS – PARKO VIZITINĖ KORTELĖ!

 

Ausuotasis kragas – dažniausias ir stambiausias iš Lietuvoje sutinkamų kragų,  įprastas Sartų ežero gyventojas. Šis paukštis yra mūsų parko vizitinė kortelė.

Įdomu tai, kad dėl savo sandaros ausuotasis kragas negali gerai vaikščioti sausuma ir nuo jos pakilti, todėl visą laiką praleidžia ant vandens ir pakrančių sąžalynuose. Iš vandens kyla ilgai įsibėgėdamas vandeniu, skraido nenoriai. Iškilus pavojui jis pirmiausia neria po vandeniu ir puikiai sutrikdo persekiotoją išnirdamas toli ir visiškai netikėtoje vietoje.

Tai labai puošnus, grakštus, ypač įdomios elgsenos paukštis.

Lengviausia jį atpažinti iš ryškaus juo dos spalvos kuodo ir rudos su juodu kraštu „apykaklės”, kuri tuoktuvių žaidimų metu iškeliama kaip savotiškas skydas. Ši „apykaklė” – tai pailgėjusios skruostų ir viršugalvio bei pagurklio plunksnos. Rudenį šios „apykaklės‘ paukščiai nebeturi.

Puikus plaukikas ir nardytojas, žuvis gaudo persekiodamas po vandeniu.  Paprastai nardo 1-7 m gylyje, bet gali panerti net į 25 m. gylį! Po vandeniu panėręs kragas gali išbūti apie 1 min ir įveikti 60 m nuotolį.

Ausuotųjų kragų tuoktuvės – nuostabus reginys. Šį ritualą visuomet lydi garsūs, karkiantys garsai: „kerrr, kerrr” ar „ghiag ghiag”. Girdimas gana toli. Tuoktuvių metu paukščių porelė pusiau iškyla virš vandens, vienas priešais kitą atsuka baltas krūtines, pasitempia, pašiaušia „apykakles“ ir smailias „ausytes“, sinchroniškai atkartoja vienas kito judesius, o snapuose krato iš dugno išgriebtus augalų kuokštus. Tai pasižadėjimas krauti bendrą lizdą.

Lizdą krauna nendrynuose, tarp meldų iš vandens augalų liekanų. Jis tarsi plaustas plūduriuoja vandenyje, nors didžioji dalis permirkusios lizdo medžiagos būna panirusi po vandeniu. Peri patinas ir patelė 25-26 dienas. Jaunikliai išsirita gegužės gale ar birželio pradžioje. Maži dryžuoti jaunikliai džiaugiasi nerūpestinga vaikyste. Tik išsiritę jie jau plaukioja ir nardo savarankiškai. Bet geriausiai jaučiasi ant vieno iš tėvų nugaros. O ir maistu pasirūpina tėvai. Meniu įvairus: moliuskai, vabzdžių lervos, smulkios žuvytės.

Vasaros pabaigoje išskrenda nepastebimai, paprastai naktį ir ežerai ištuštėja. Žiemoja stambesniuose neužšalusiuose vandens telkiniuose.

Nuotraukos: Daiva Norkūnienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *